RASOS KLINIKA
Laboratoriniai tyrimai
“Rasos Klinikoje” atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
RASOS KLINIKA
Laboratoriniai tyrimai
“Rasos Klinikoje” atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
RASOS KLINIKA
Laboratoriniai tyrimai
“Rasos Klinikoje” atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
Šeimos klinika
Laboratoriniai tyrimai
Mūsų klinikoje atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo ir koprologiniai tyrimai
- Biocheminiai kraujo tyrimai
- Express testai
Šeimos klinika
Laboratoriniai tyrimai
Mūsų klinikoje atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo ir koprologiniai tyrimai
- Biocheminiai kraujo tyrimai
- Express testai
Šeimos klinika
Laboratoriniai tyrimai
Mūsų klinikoje atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai.
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo ir koprologiniai tyrimai
- Biocheminiai kraujo tyrimai
- Express testai
Šeimos klinika
Kaip reikėtų pasiruošti kraujo tyrimui
- Kraujo tyrimai atliekami nevalgius 8-12 val. prieš procedūra. Patartina gerti tik vandenį;
- Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, geriau nevalgyti bent 3 val. iki tyrimo;
- likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama valgyti kuo mažiau riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio;
- Rekomenduojame nerūkyti likus valandai iki tyrimo;
- Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 val. ryto, nebent gydytojas nurodo kitaip;
- Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10-15 min, o procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius;
- Jeigu ruošiamasi pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikti iki jų vartojimo pradžios arba po gydymosi praėjus 10-14 dienų. Jei vartojami kokie nors vaistai, būtina apie juos įspėti gydantį gydytoją arba laboratorijos darbuotoją;
- Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų;
- Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis gydančio gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną geriau būtų atlikti tyrimus;
- Atliekant tyrimus dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia infekcinius tyrimus atlikti praėjus 10-14 dienų nuo ligos pradžios, – tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.
Idealu, jei kraujas imamas iš venos, pailsėjus, nevalgius, nesant emocinio susijaudinimo. Jei nėra galimybės tirti veninį kraują, kai kuriems rodikliams tinka ir kapiliarinis kraujas („iš piršto“), tačiau teisingai jį paimti yra dar sudėtingiau. Kraujo tyrimai Kaune esančioje „Rasos“ klinikoje tiek iš venos, tiek iš piršto, labai kruopščiai ištiriami, nuodugniai tiriant visas kraujo ląsteles.
Kraujo ląstelių tyrimo metu nustatomas absoliutus ir santykinis ląstelių kiekis kraujo tūryje. Tuomet, vertinamas rodiklių nuokrypis nuo normalių verčių, jų tarpusavio santykio pokyčiai.
Bendrieji kraujo tyrimai suteikia informaciją apie visas tris kraujo pagrindines dalis: raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus) ir krešėjimo plokšteles (trombocitus). Sumažėję raudonųjų kraujo ląstelių rodiklių pokyčiai byloja apie mažakraujystę, o jų padidėjimas gali rodyti skysčių trūkumą arba pernelyg didelį kaulų čiulpų aktyvumą. Sumažėję baltųjų kraujo ląstelių rodikliai rodo sutrikimus organizmo atsparumui, kuriuos dažnai sukelia kaulų čiulpų nepakankamumas, o dideli rodikliai būdingi įvairiems kūno pokyčiams, tokiems kaip fizinis sužeidimas, infekcijos arba kraujo vėžys. Trombocitų kiekio sumažėjimas ne visada reiškia prastą kraujo krešėjimą, o dideli rodikliai beveik visada rodo padidintą polinkį trombozėms. Be ląstelinės kraujo sudėties, laboratorijoje išmatuojama ir hemoglobino koncentracija kraujyje – tai pagrindinis rodiklis mažakraujystei nustatyti. Tikslūs kraujo tyrimai itin svarbus visiems šiems rodikliams įvertinti ir tai gali turėti įtakos organizmo gydymui.
Šeimos klinika
Kaip reikėtų pasiruošti kraujo tyrimui
- Kraujo tyrimai atliekami nevalgius 8-12 val. prieš procedūra. Patartina gerti tik vandenį;
- Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, geriau nevalgyti bent 3 val. iki tyrimo;
- likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama valgyti kuo mažiau riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio;
- Rekomenduojame nerūkyti likus valandai iki tyrimo;
- Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 val. ryto, nebent gydytojas nurodo kitaip;
- Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10-15 min, o procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius;
- Jeigu ruošiamasi pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikti iki jų vartojimo pradžios arba po gydymosi praėjus 10-14 dienų. Jei vartojami kokie nors vaistai, būtina apie juos įspėti gydantį gydytoją arba laboratorijos darbuotoją;
- Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų;
- Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis gydančio gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną geriau būtų atlikti tyrimus;
- Atliekant tyrimus dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia infekcinius tyrimus atlikti praėjus 10-14 dienų nuo ligos pradžios, – tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.
Idealu, jei kraujas imamas iš venos, pailsėjus, nevalgius, nesant emocinio susijaudinimo. Jei nėra galimybės tirti veninį kraują, kai kuriems rodikliams tinka ir kapiliarinis kraujas („iš piršto“), tačiau teisingai jį paimti yra dar sudėtingiau. Kraujo tyrimai Kaune esančioje „Rasos“ klinikoje tiek iš venos, tiek iš piršto, labai kruopščiai ištiriami, nuodugniai tiriant visas kraujo ląsteles.
Kraujo ląstelių tyrimo metu nustatomas absoliutus ir santykinis ląstelių kiekis kraujo tūryje. Tuomet, vertinamas rodiklių nuokrypis nuo normalių verčių, jų tarpusavio santykio pokyčiai.
Bendrieji kraujo tyrimai suteikia informaciją apie visas tris kraujo pagrindines dalis: raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus) ir krešėjimo plokšteles (trombocitus). Sumažėję raudonųjų kraujo ląstelių rodiklių pokyčiai byloja apie mažakraujystę, o jų padidėjimas gali rodyti skysčių trūkumą arba pernelyg didelį kaulų čiulpų aktyvumą. Sumažėję baltųjų kraujo ląstelių rodikliai rodo sutrikimus organizmo atsparumui, kuriuos dažnai sukelia kaulų čiulpų nepakankamumas, o dideli rodikliai būdingi įvairiems kūno pokyčiams, tokiems kaip fizinis sužeidimas, infekcijos arba kraujo vėžys. Trombocitų kiekio sumažėjimas ne visada reiškia prastą kraujo krešėjimą, o dideli rodikliai beveik visada rodo padidintą polinkį trombozėms. Be ląstelinės kraujo sudėties, laboratorijoje išmatuojama ir hemoglobino koncentracija kraujyje – tai pagrindinis rodiklis mažakraujystei nustatyti. Tikslūs kraujo tyrimai itin svarbus visiems šiems rodikliams įvertinti ir tai gali turėti įtakos organizmo gydymui.
Šeimos klinika
Kaip reikėtų pasiruošti kraujo tyrimui
- Kraujo tyrimai atliekami nevalgius 8-12 val. prieš procedūra. Patartina gerti tik vandenį;
- Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, geriau nevalgyti bent 3 val. iki tyrimo;
- likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama valgyti kuo mažiau riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio;
- Rekomenduojame nerūkyti likus valandai iki tyrimo;
- Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 val. ryto, nebent gydytojas nurodo kitaip;
- Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10-15 min, o procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius;
- Jeigu ruošiamasi pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikti iki jų vartojimo pradžios arba po gydymosi praėjus 10-14 dienų. Jei vartojami kokie nors vaistai, būtina apie juos įspėti gydantį gydytoją arba laboratorijos darbuotoją;
- Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų;
- Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis gydančio gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną geriau būtų atlikti tyrimus;
- Atliekant tyrimus dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia infekcinius tyrimus atlikti praėjus 10-14 dienų nuo ligos pradžios, – tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.
Idealu, jei kraujas imamas iš venos, pailsėjus, nevalgius, nesant emocinio susijaudinimo. Jei nėra galimybės tirti veninį kraują, kai kuriems rodikliams tinka ir kapiliarinis kraujas („iš piršto“), tačiau teisingai jį paimti yra dar sudėtingiau. Kraujo tyrimai Kaune esančioje „Rasos“ klinikoje tiek iš venos, tiek iš piršto, labai kruopščiai ištiriami, nuodugniai tiriant visas kraujo ląsteles.
Kraujo ląstelių tyrimo metu nustatomas absoliutus ir santykinis ląstelių kiekis kraujo tūryje. Tuomet, vertinamas rodiklių nuokrypis nuo normalių verčių, jų tarpusavio santykio pokyčiai.
Bendrieji kraujo tyrimai suteikia informaciją apie visas tris kraujo pagrindines dalis: raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus) ir krešėjimo plokšteles (trombocitus). Sumažėję raudonųjų kraujo ląstelių rodiklių pokyčiai byloja apie mažakraujystę, o jų padidėjimas gali rodyti skysčių trūkumą arba pernelyg didelį kaulų čiulpų aktyvumą. Sumažėję baltųjų kraujo ląstelių rodikliai rodo sutrikimus organizmo atsparumui, kuriuos dažnai sukelia kaulų čiulpų nepakankamumas, o dideli rodikliai būdingi įvairiems kūno pokyčiams, tokiems kaip fizinis sužeidimas, infekcijos arba kraujo vėžys. Trombocitų kiekio sumažėjimas ne visada reiškia prastą kraujo krešėjimą, o dideli rodikliai beveik visada rodo padidintą polinkį trombozėms. Be ląstelinės kraujo sudėties, laboratorijoje išmatuojama ir hemoglobino koncentracija kraujyje – tai pagrindinis rodiklis mažakraujystei nustatyti. Tikslūs kraujo tyrimai itin svarbus visiems šiems rodikliams įvertinti ir tai gali turėti įtakos organizmo gydymui.
